vienagijis

vienagìjis, -ė adj. (2) NdŽ; Ser 1. kuris sudarytas iš vienos gijos, nesuktas: Vienagijį siūlą sudaro pavienė ištisinė gija LTEX194. 2. žr. 2 viengijis: Vienagìjo [audeklo] susiaudžiau tokio Šlvn.